Gyvenk taip, tarsi rašytum knygą, kurią ir pati svajotum perskaityti

Žuvėdros, klykavusios nuo penktos valandos ryto, nutilo, užleisdamos vietą žvaliam paukščiukų čirškėjimui. 6:30, saulė jau seniai pakilusi, nors tokiu metų laiku atrodo, kad ji nė nespėja nusileisti. Geriu imbierinę arbatą su žaliąja citrina ir valgau vakar iš gimtadienio parsineštą tortą su špinatais, kurie sudaro sveikuoliško torto įspūdį, nors iš tikro tai ta pati nuodėmingai saldi kolorijų bobma :) Mėgaujuosi tyla, saulėtas šeštadienio rytas, mano vyras jau pakeliui į darbą, o Jonukas saldžiai pučia į akį mūsų lovoje :) Dieve, koks jis mielas, kai miega :) Ir kai nemiega taip pat :D Taigi, pasiimu savo kalendorių, kuris pasitinka mane su dienos fraze apie gyvenimą tarsi knygą. Ar mano gyvenimas vertas knygos? Kokios? Detektyvo, kriminalo, meilės romano, saviugdos, pasakos..? Turbūt visų ir nė vienos :D Žinau viena, šis rytas nuostabus. Jis galėtų būti įdomios knygos pradžia, viduriu. Ir net jeigu tokia būtų pabaiga... aš po daugybės metų mėgaujuosi ryto tyla, prasidedančia šilta saulėta diena, o mano brangiausi leidžia laiką naudingai, vis dar sveiki, laimingi ir judantys, o lovose saldžiai miega mūsų vaikų vaikų vaikai ... :D Taip, tokią knygą mielai ir pati perskaityčiau :)