Emigranto duona. Neišsipildžiusi svajonė apie svaiginančią valytojos karjerą

November 19, 2017

 

                    Su tomis svajonėmis keisti dalykai dedasi, bet apie tai kitą kartą. Dabar apie emigraciją iš pirmų lūpų:) Žodžiu taip, jau prieš išvažiuojant buvo susitaikyta su mintimi, kad pirma veikla, kurios teks imtis išvažiavus į Norvegiją, tai privačių namų valymas. Kiek buvo domėtąsi, visos moterys pradeda nuo to ir tiesiog atrodė, kad kito kelio tiesiog negali būti. O koks jis gali būti, kai norvegų kalbos nemoki, o anglų kalba tikrai ne tokio lygio, kad eiti ir žmoniškai atstovauti kažkokią įmonę kientams. Ką jau kalbėti - nedrąsu buvo pagalvoti apie darbo pokalbį bet kokia kalba, kuri nėra lietuvių :) Pridėkim dar tai, kad nulis pažinčių, jokių ryšių, jokios darbo patirties ne tik kad Norvegijoje, bet apskritai užsienyje. Morališkai pasiruošiau savo iki šiol kompiuterio klavišus  lietusias rankytes papuošti guminėmis pirštinėmis ir galvojau, kad jau  dabar tik duok Dieve gauti tą valytojos darbą :) O lengva nebuvo...

                         Pirmas mėnuo, antras mėnuo - aš mokinuosi kalbą tiek dienomis tiek vakarais ir bandau rasti valytojos darbą :) Skelbimų kadangi nedaug, o konkurencija didelė, nusprendžiau išsiplatinti savo pačios skelbimus po pašto dėžutes. Sukūriau gražų tekstą, pridėjau gražų paveiksliuką su šluotomis, kad patrauktų akį, atspausdinom ant gražaus popieriaus na ir išmėtėm gyvenamų namų rajonuose po pašto dėžutes. Dabar gerai nepamenu, kiek tų lapelių išmėtėm ar 500 ar 650, bet faktas tas, kad atsiliepė 2 namai, iš kurių po susitikimo klientu tapo garbingas 1 namas :D Štai tau ir valytojos karjera Norvegijoje - tiesiog WOW koks pasisekimas :)

                            Sekantis etapas - įdėti skelbimą į vietinį laikraštį. Įdėjau ir mano didžiam nustebimui ... jokios reakcijos :D Kol paskambino iš redakcijos su atsiprašymu už tai, kad blogai atspausdino mano telefono numerį. Žinoma man pasiūlė perspausdinti skelbimą nemokamai ir ilgesniam laikui, tačiau tada jau atsirado daugiau skelbimų su valytojų paslaugomis ir žodžiu šnipštas gavosi :) 

                            Tada radau skelbimą FB, kad kažkokia lietuvaitė ieško pagalbos savo namų tvarkyme. Toli nuo namų, na bet parašiau jai ir susitarėm, kad atvyksiu apžiūrėti to namo ir nuspręsim ar man verta jo imtis. Nuvykau. Kadangi tai buvo mano ketvirtas ar penktas mėnuo emigracijoje, žodžiu buvau tikrai naujokė ir žalia, ėmiau klausinėti jos, ką ji veikia gyvenime, kur dirba, kaip ilgai jau čia ir ilgesingai atsidūsau, kaip aš norėčiau normalaus darbo. Nusibodo ieškoti tų namų, nesiseka jų surasti, noriu greičiau įsitvirtinti ir būti kaip žmogus :) Ir tada įvyko stebuklas :D Ji ištiesė savo vizitinę kortelę ir paprasė atsiųsti jai savo CV, mat įmonė, kurioje ji dirba kaip tik ieško darbuotojų darbui su klientais ir administracijoje. CV nusiunčiau netrukus,nuvykau pakalbėt ir mano rankose "normalaus" darbo pasiūlymas!

Emocijos liejosi per kraštus. Įsivaizduokit save svetimoje šalyje, nusiteikųsį ilgai ir nuobodžiai arti juodame darbe,  kurį gauti pasirodo nėra tas pats kaip spragtelti pirštais, kai galvoji, kad be norvegų kalbos kito varianto tiesiog būti negali, o tu neturi net to vienintelio varianto jau kone puse metų... ir staiga viskas apsiverčia aukštyn kojomis ir nusišypso tokia laimė :D Buvo pilnas espresso puodelis džiaugsmo ašarų :D Na o mano valytojos karjera taip ir nespėjo įsibėgėti :) 

 

                             Beje, grįžkim prie svajonių :) Kažkada,kai dar lankiausi Norvegijoje kaip svečias, vedžiojom sutemus draugo šunį. Ir kas man pasirodė keista, norvegai gyvena atvirai - visiškai nesidangsto jokiomis užuolaidomis ar žaliuzėmis. Gali puikiai matyti, kokie paveikslai kabo ant sienų, ką žiūri per TV, kokie baldai, kas vaikšto po namus ir kaip apsirengę, žodžiu smalsiom mano akim buvo kur pasiganyti :) Tąkart, pamenu, pagalvojau, kad labai jau smalsu ir įdomu pažiūrėti kaip gyvena tie norvegai ir norėčiau iš arčiau pamatyti, kas per interjero stilius vyrauja ir kuom skiriasi jų buitis nuo mūsų daugumos Lietuvoje. Taigi ši svajonė išsipildė. Mergina, kuri emigravo gal pusmečiu anksčiau už mane, nuo pat pirmos dienos gavo mano taip trokštamą "svajonių darbą" ir  praėjus keliems mėnesiams mano viešnagės svetimoje šalyje, vis dažniau paprašydavo padėti jai namų valyme. Po to atsirado kita mergina, kuriai trumpam prireikė pagalbos. Valydama tą vieną savo namą ir pagalbininkaudama, pamačiau visko - nuo užgriozdintų daiktais ir daikčiukais namų iki beprotiško dydžio ir grožio namų. Nuo dvokiančių rūkalais namų iki tokių švarių, kad užėjus net nesupranti ką reikia tvarkyti :) Mano smalsumas buvo patenkintas su kaupu.

 

                     

Su meile,

Nadia 

Please reload

This site was designed with the
.com
website builder. Create your website today.
Start Now